<...> Nes kai apsireiškia Praeitis, nieko gero nelauk. <...>. Ir visai nesvarbu, kokiu pavidalu. Kvapu. Daina. Vieta. Žmogumi. (2008 08 31)

Jau seniai kankina egzistencinės bėdos, bet netyčia atsidūriau tinkamu laiku tinkamoje vietoje (gerai jau, T feisbuko profily), kuris kaip tyčia rėkė „Paklausk savęs“. Pasakyta - padaryta. Tik užduotis sunkesnė, nei maniau. 

Be penkių minučių (nebe)studentė, dukra, sesuo, draugė, nepažįstamoji ir dar velniai žino kas. <O kas esu iš tikrųjų, neturiu žalio supratimo. Kol kas.>

Kiek save atsimenu, visada norėjau turėti gyvūnų prieglaudą :}

Nebesistengiu kalbėti(s), kai niekas neklauso.  

Per sunkus klausimas šiandienai.

Noriu ir  bijau. Meilė.

Per daug ginčytinas klausimas. Šlovės gali ir nebūt, pinigai - paskutinė vieta. Trys viename. Neįmanoma atskirti meilės, laimės ir sveikatos. Neįmanoma.

Be komentarų. Šeima. Namai. 

Suspėti. Arba pametu.

Pirmąkart - neatsimenu. Bet šitą dalyką prisimenu kiekvieną dieną. Tik nemoku Carpe diem.

Pasikeičiu patalynę :} Tada tikiuosi švarių sapnų ir minčių. 

Ačiū, bet nenoriu būti žinoma. 

Darbas. Mokslai. Nauji žmonės. 

Noriu sapno, kuriuo galėčiau gyventi bent dieną. Ir negalvoti būtų visai neblogai. 

Nuoširdumas. Nuoširdumas. Ir, o, stebuklas, nuoširdumas.

Bakalauras. Teisės. Ateitis. Trys dalykai, apie kuriuose galvoju dieną naktį. 

Šiuo metu - baimė ir pinigai. 

Jokios. Visiškai. Gyvenu (?) kaip robotas. 

...............................................................

Ir šiuo metu nr. 1 :}