Šiandien laikas slenka taip, kad net vėžlys jį aplenktų. 

Nesuprantu, kaip jaučiuosi. Rytoj BD gynimas, lyg ir turėčiau panikuot, bet to nedarau. {O keista.}

Mano Kauno dienos su Aušra, Dariumi, Bartu ir Eglute, Smells like teen spirit ir Highway to hell (ačiū nepažįstamajam, sutikusiam sugroti) ir KARMA.

{Kauno geležinkelio stotis. Aš kasininkei: -Studentišką namo. 
Kaunas nėra mano miestas, bet nuostabių vietų ir ten atrandu.}

<...>Pasensti tada, kai prisiminimai tampa svarbesni už svajones <...>

<...> nes kas gali būti sunkiau, nei parašyti bakalaurą? Ogi padaryti turinį. <...>

Užpildyti. Nors ir nesuprantu, ką.

[Your faith walks on broken glass

And the hangover doesn't pass

Nothings ever built to last

You're in ruins]

Nusprendžiau žymėtis filmus, kuriuos galėčiau atėjus tinkamam laikui žiūrėti dar (dar ir dar) kartą. Vakar, norėdama pasislėpti nuo recenzijos rašymo, žiūrėjau „Valandas“ (The Hours). Pirmąkart paliko didesnį įspūdį, bet ir šį kartą sužavėjo taip, kad kai tik BD nulips nuo mano galvos, perskaitysiu „Ponią Dalovėj“. 

NetikėtkadneįmanomaNetikėtkadneįmanomaNetikėtkadneįmanoma.