Highway to hell

Pastaroji savaitė buvo beprotiška.

Grįžau į Vilnių sužinoti, kad neįstojau į TK {nuojauta}. Buvau tam nusiteikus, bet vis tiek kelias dienas praverkiau ir visiems iš eilės nervus gadinau. Per visa tai susidariau naują gyvenimo planą (visai vykusį, beje), kurį vėl sugriovė VU, kai parašė, kad privalau atnešti dokumentus į magistrą iki kitos dienos 12 val. Mat VU sistema nesugebėjo apdoroti mano duomenų. Kaip sako L, būtų čia Amerika, tai jau teisčiausi pinigus už moralinę žalą. Bet visai nedžiūgauju, kad būsiu magistrantė {dar vienas puikus lietuviškas bruožas - kai gerai, ieškau, kas galėtų būti blogesnio}. Dar labiau neapsidžiaugiau, kai pamačiau tvarkaraštį. Au mai, visokie holvoetai, ryvitytės. Jau sukūriau planą, kaip bandysiu vengti kitų dėstytojų ir iš dviejų blogybių pasirinksiu mažesnę. Sėkmės man. 

http://www.flf.vu.lt/assets/files/TVARK_2012ruduo/TAIKKA_2012ruduo.pdf.

Ir dar sėkmės man naujame darbe. Įsidarbinau ten netyčia. Nuėjau ne į tą restoraną, išsikviečiau direktorių ir ėmiau aiškinti, kad jis mane į pokalbį kvietė. Sako nekviečiau, bet pasikalbėkim. Ir priėmė į darbą. Tik dar spyriojuos ir nepasirašau sutarties. 

Šią savaitę apturėjau nemažai pirmų kartų. 

Nauja organizacija - UP (http://unusual-projects.lt/intro.php), Žalieji ežerai (su  Neringa ir įdomiais jos draugais), Muzikos rūsys ir loftas senamiesty (su N ir jos draugu D, kurį sugebėjau vos pamačius įsisvaigti), TV bokštas (su Deividu): 

Ryto atradimas - Placebo.

Šios vasaros citata MOKĖKIME GYVENTI IR DŪŽTANČIOSE FORMOSE tapo šūkiu.